- išnarinti
- 2 išnarìnti tr. 1. išnerti, išverti išimti atneriant kilpą: Jis išnarino iš kamanų brizgilą, padavė kalviui, o arklį tomis pat kamanomis pririšo prie tvoros V.Myk-Put. ^ Veik užkabina, bet neveik išnarina (greit pradeda, bet negreit užbaigia) ST555. ║ refl. atsirišti, atsinerti: Išsinarìno kilpa, ir pasileido arklys Šn. 2. Srd, Sg išsukti iš nario: Duktė išnarìno ranką, ir kadaruoja – ir ubagė amžiui J. Ans pro duris šoko, mažąjį pirštą išnarìno Kin. Išnarìno ranką iš pat alkūnės Srv. Sesuo išnarìno žandų kaulus J. | refl. tr., intr. KII304, Mrs, Vdžg: Paslydo kopėčios, puolė ir išsinarìno ranką Gs. Jam išsinarìno koja per kelį Skr. Neišnarìnkis kojos J. Kad ėmė žiovaut – tik tik žandai jam neišsinarino S.Nėr. ║ išsukti, išnerti sujungimo vietoje: Jis peilio stungį iš kriaunų išnarino Gr. Nors ir toks klegždaris bebuvo, bet kad nebūtum išnarìnęs, būtum dar tvėręs Brs. Išnarìno tokią didžiausią šaką tie krupiai (vaikai) uogas beskindami Krš. 3. išskirstyti į sudedamąsias dalis, išardyti: Neznaimu, nė kad šautuvas – buvo išnarìntas, o vis tiek nubaudė kaip už tikrą šautuvą Skdv. Išnarìnamo[je] blėko[je] kepė parpajus (tokius pyragus) Trš. | refl.: Špergelį pamečiau, įšautys išsitraukė, ir vežimas išsinarìno Šn. \ narinti; antnarinti; apnarinti; atnarinti; įnarinti; išnarinti; nunarinti; panarinti; pernarinti; prinarinti; sunarinti; užnarinti
Dictionary of the Lithuanian Language.